OrangeBlog - Kai krepšinis yra svarbiausia!

2008.08.31 po lygiai 5 mėnesius trukusio bandymo įnešti šiek naują požiūrį į krepšinį nustoja gyvuoti BLOGas.lt sistemoje kurtas tinklaraštis orangeblog.blogas.lt.

Tačiau tai tikrai nereiškia, jog tinklaraščio autoriai pavargo, išsisėmė, etc., netgi atvirkščiai - esamos techninės galimybės neleido realizuoti visų minčių ir sumanymų bei skaitytojams pateikti pakankamai įvairios informacijos apie krepšinį.

Todėl šio tinklaraščio idėja (žinoma, ir autoriai kartu) nuo šiandien persikelia į naujus namus, kurie pasiekiami adresu http://www.24sekundes.lt. Čia stengsimės pateikti dar daugiau ir įvairesnės informacijos (nuomonių) apie antrąją lietuvių religiją…

P.S.: Įrašų prenumeratorių prašome apsilankyti naujajame projekte ir atsinaujinti RSS srauto adresą. 

P.S.S.: Jeigu TAU patiko šis blogas, garantuojam, jog 24sekundes.lt patiks dar labiau. ;) 

Praėjusiame įraše apžvelgėme Lietuvos krepšinio komandos startinio penketo bei atsarginių žaidėjų pasirodymą per pirmąsias keturias grupės varžybas. Šiandien, po iškovotų “medinių” medalių, pažvelgsime, kaip mūsiškiams sekėsi paskutinėse grupės rungtynėse su Australija bei kelyje link išsvajotųjų, tačiau nepasiektų medalių.

Vakar jau analizavome Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą atskirai kiekviename kėlinyje. Po vakar puikaus atsarginių žaidėjų įsijungimo į žaidimą, šiandien nusprendėm pažvelgti, kaip per tuos keturis turus aikštelėje atrodė Lietuvos startinis penkentas bei žaidėjai, kurie pakilo nuo suolo.

Per ketverias grupės rungtynes iš viso Lietuva į varžovų krepšį įmetė 350 taškų. Per šias varžybas startinio penketo žaidėjai įmetė 187 taškus (vidutiniškai 46,8 taško), o atsarginiai - 163 (40,8 taško per rungtynes). 

Po keturis kartus nuo pirmųjų sekundžių žaidė Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Ramūnas Šiškauskas bei Robertas Javtokas. Triskart rungtynes pradėjo Kšistofas Lavrinovičius ir kartą startiniame penkete jį pekeitė Linas Kleiza.

Žemiau esančiuose grafikuose pateikiama statistika, kuri parodo, kaip atskirose rungtynėse prie pergalės prisidėjo starto penketo žaidėjai bei atsarginiai.

Kaip matome iš grafiko, pirmose dvejose rungtynėse visa Lietuvos rinktinė žaidė gana subalansuotai - startinis penketas Argentinai įmetė 44, o atsarginiai - 35 taškus, o Iranui atitinkamai 53 ir 46 taškus. Sekančiose rungtynėse su Rusija smarkiai išsiskyrė startinio penketo rezultatyvumas palyginus su atsarginių suoleliu - 59 ir 27 taškai atitinkamai. Tačiau paskutinėse žaistose rungtynėse su Kroatija, puikiai sužaidus M. Lukauskiui, L. Kleizai bei S. Jasaičiui, atsarginiai žaidėjai pranoko žaidėjus, kurie pradėjo rungtynes nuo pirmųjų sekundžių - 55 ir 31 taškas atitinkamai. 

Pagal šią statistiką Lietuva yra viena geriausiai subalansuotų ekipų visame Olimpiniame krepšinio turnyre ir ji tik įrodo, kad betkuris nuo suolo pakilęs Lietuvos krepšininkas gali pridaryti begalę bėdų savo varžovams bei būti vienu pastebimiausių aikštelėje. 

Paskutinėse nieko nelemenčiose grupės varžybose su Australija vėlgi turėtų išryškėti panašūs statistiniai rodikliai, kurie buvo ir per pastarąsias ketverias rungtynes - psichologiškai ramiose rungtynėse Lietuvos rinktinės krepšininkai turėtų gan po lygiai pasidalinti taškus bei minutes aikštelėje.

Tikrai labai malonu matyti, jog Lietuvai nereikia pasikliauti vien fantastišku kelių startinio penketo lyderių žaidimu, norint laimėti rungtynes, nes matome, jog sužaisti puikias rungtynes gali visi…

Šiandien Lietuvos vyrų nacionalinė krepšinio rinktinė daugybei sirgalių Lietuvoje (ir ne tik!) padovanojo dar vieną įspūdingą pergalę po neįtikėtino spurto ketvirtajame kėlinyje, kurį laimėjo rezultatu 28:11. O aš ta proga nusprendžiau paanalizuoti, kaip keičiasi lietuvių žaidimas puolime ir gynyboje skirtingose rungtynių atkarpose (ketvirčiuose).

Per 4 pergalingas rungtynes Pekino olimpiniame vyrų krepšinio turnyre Lietuvos rinktinė iš viso pelnė 350 taškų, tai lygu vidutiniam 87,5 taško rezultatyvumui. Per tuos pat 4 susitikimus lietuviai iš viso į savo krepšį praleido 294 taškus arba vidutiniškai po 73,5 taško per rungtynes. Beje, Lietuvos nacionalinės komandos įmestų/praleistų taškų rodiklis yra lygus 56, tai rodo, jog lietuviai prieš varžovus laimėdavo pasiekę vidutinį 14 taškų pranašumą.

Turbūt kiekvienas, bent kiek atidžiau stebėjęs Lietuvos rinktinės žaidimą, pastebėjo, jog lietuviai gana skirtingai žaisdavo atskirus rungtynių kėlinius - ypač “sunkiai” komanda atrodydavo pirmoje rungytnių dalyje.

Kadangi nematau didelio poreikio aprašinėti gana akivaizdžius dalykus, žemiau grafikų pagalba pateiksiu statistiką, atskleidžiančią lietuvių žaidimą per 4 laimėtų rungtynių ketvirčius.

Grafike puikiai atsikleidžia Lietuvos rinktinės puolimo ir gynybos dinamika. Prasčiausiai lietuviai puola pirmajame ketvirtyje, kuris yra vienintelis, kuriame rinktinė pelnė mažiau taškų (65), nei praleido (70). Tuo tarpu antrajame kėlinuke lietuvių puolimo mašina staiga pasiekia didžiausią savo pajėgumą: per 4 antruosius kėlinukus iš viso įmesta 101 taškas. Deja, geras puolimas kartu reiškia ir suprastėjusią gynybą: per 4 antruosius ketvirčius praleista net 80 taškų. Ketvirtasis rungtynių ketvirtis (kaip ir šiandien rungtynėse su kroatais) yra pats sėkmingiausias lietuviams persvaros prasme: 4 ketvirtieji kėlinukai laimėti bendru 26 taškų skirtumu.

Lygiai tuos pačius duomenis galima pateikti ir suskaičiavus vidutinius kiekvieno rungtynių ketvirčio rodiklius:

Be to, pakankamai įdomiai atrodo ir procentinės Lietuvos rinktinės puolimo ir gynybos išraiškos pagal ketvirčius:

puolimas:

gynyba:

Tai tokia trumpa statistinė Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės žaidimo analizė. O kaip įspūdingai jis atrodo realybėje, juk visi matėm. ;)

Kiekvienos Olimpinės žaidynės vienus sportininkus paverčia herojais, o kitus nugramzdina į užmaršties jūrą. Olimpinis šūkis teigia, jog “Svarbu dalyvauti, o ne laimėti”, tačiau šlovės troškimas sportininkus verčia imtis ne visai garbingų priemonių šiam tikslui pasiekti.

Beveik prieš pusę amžiaus Olimpinis komitetas pradėjo plataus mąsto programą, kuri testų, auklėjimo bei medicinos pagalba turėjo įvesti sąžiningą konkuravimą sporto aikštelėse. Deja, bet draudžiamų preparatų technologijos vystosi žymiai greičiau nei būdai, kurie gali šiuos preparatus atpažinti. 

Prieš 1996-ųjų Atlantos vasaros Olimpines žaidynes labai populiarus sporto žurnalas “Sports Illustrated” apklausė 198 įvairių sporto šakų atletus, užduodamas tik du klausimus:
1. Jeigu jums būtų duotas uždraustas preperatas ir jūs laimėtumėte medalį bei nebūtumėte pagautas, ar pasinaudotumėte šia galimybe? - net 195 sportininkai atsakė teigiamai.
2. Jeigu jums būtų duotas uždraustas preperatas ir jūs laimėtumėte beveik viską per ateinančius penkis metus, tačiau vėliau dėl šalutinio preparato poveikio jūs mirtumėte, ar pasinaudotumėte šia galimybe? - kaip šokiruojančiai neatrodytų klausimas, bet daugiau nei pusė atletų atsakė teigiamai.

Dar kartą šią apklausą atliko prieš 2000-ųjų Olimpines žaidynes. Atsakymą į pirmą klausimą beveik visi atletai vėlgi atsakė vieningai - taip. Tačiau apklausos rezultatai antru klausimu sukrėtė nemažą sporto bendruomenę - teigiamai atsakė nebe 50, o maždaug 80 procentų Olimpinėse žaidynėse dalyvausiančių sportininkų. Ar tikrai verta aukoti gyvybę dėl prizininkų pakylos bei kelių euforijos minučių?

Lygiai prieš 40 metų pradėti diskvalifikuoti sportininkai, kurie Olimpinėse žaidynėse siekė garbės bei pergalių ne vien savo jėgomis. 1968-aiais Meksikoje disvalifikuotas tik vienas sportininkas, tačiau vėliau šis skaičius augo lyg epidemija: 7 Miunchene, 11 Montrealyje, 12 Los Andžele, 10 Seule, 5 Barselonoje, 2 Atlantoje, 10 Sidnėjuje, net 27 Atėnuose ir jau 1 šiuo metu vykstančiose žaidynėse Pekine.

Atidžiau pažvelgus į miestus, kurie priėmė Olimpines žaidynes, pasigestame šiame sąraše 1980-ųjų šeimininkės Maskvos. Būtent per šią Olimpiadą, per pastaruosius 40 metų, nė vienas atletas neįkliuvo dėl dopingo. Manote, jog sportininkai ėmė vadovautis pagrindiniu Olimpiniu bei sporto principu? Tikrai ne. Tiesiog tuo metu išpopuliarėjo kraujo perpilymo metodas, kuris po kurio laiko, vykstant biologiniams procesams žmogaus kūne, suteikdavo atletui papildomų jėgų. O šis metodas išpopuliarėjo dėl vienintelės priežaisties - jo negalima buvo aptikti. 

Dabartinis sportas bei žiniasklaidos pateikiama informacija išstūmė iš sporto tikrąją šlovę, sėkmę bei savas pastangas laimėti. Nuo pat mažumės visi vaikai mato savo dievaičius, kurie skina titulą po titulo, ir susimąsto, ar nevertėtų patiems siekti kažko panašaus ne vien savo jėgomis. Mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus organizmas beveik pasiekė ribą, kai galima pasiekti maksimalius rezultatus įvairiose fizinėse rungtyse, tačiau būtent šiuo metu išgirstame begalę naujienų apie naujai pasiektus rekordus. Paklausite kaip? Manau, kad atsakymą jūs žinote… Ar nebus taip, kad vienintelis “švarus” bei garbingas sportas yra tas, kurį mes matome pro langą vaikų žaidimo aikštelėse…?

Pastebėjau, jog gana daug žmonių, neturinčių galimybės tiesiogiai žiūrėti Lietuvos rinktinės varžybas per TV, susiduria su problemomis, kaip sekti rinktinės žaidimą internetu. Todėl nusprendžiau palengvinti informacijos ir galimybių paieškas bent jau tiems, kurie perskaitys šį blogo įrašą.

Taigi, kiekvienas, norintis sekti Lietuvos rinktinės žaidimą internetu, turi dvi galimybes: stebėti rungtynių rezultato kitimą bei tenkintis trumpa žaidimo santrauka arba žiūrėti pačias rungtynes, per įvairius jas transliuojančius šaltinius.

Pasirinkus pirmąjį variantą, rungtynių eigą (rezultatą) galima stebėti daugelyje lietuviškų interneto tinklapių, pavyzdžiui, Basketnews.lt, labai patogiai rezultatus rodo naujienų portalas Alfa.lt (rungtynių metu dešinėje viršuje atsiranda tam skirta skiltis), tačiau bent jau aš renkuosi oficialiame FIBA tinklapyje esančią informaciją.

Visgi daugelis krepšinio mėgėjų daug labiau nori savo akimis stebėti rungtynių eigą. Todėl siūlau pasinaudojus FIBA tinklapyje esančiu tvarkaraščiu (norint sužinoti rungtynių laiką Lietuvos laiku reikia atimti iš duoto laiko 5 valandas), stebėti olimpinį krepšinio turnyrą viename iš šių tinklapių:

Lietuvoje esantys žiūrovai per LTV transliuojamas rungtynes gali stebėti Lietuvos Televizijos tinklapyje. Beje, nežinau kodėl, bet man ši paslauga neveikia.

Bene geriausia vieta žiūrėti olimpines krepšinio rungtynes yra http://www.eurovisionsports.tv/olympics/ tinklapis. Deja, šis tinklapis veikia tik su Internet Explorer naršykle, todėl netiks kitų naršyklių naudotojams. Taip pat nežinau, koks šio šaltinio draugiškumas kitoms operacinėms sistemoms; spėju - ne koks. Nereikia išsigąsti net dvylikos įvairias varžybas rodančių kanalų: informaciją, kurie kanalai rodo krepšinį galima rasti čia.

Dar vienas tinklapis, kuriame galima pamatyti rungtynes, yra Justin.tv. Norint stebėti rungtynes, kuriose dalyvauja Lietuvos rinktinė, tereikia paieškos laukelyje įrašyti Lithuania.

Tikrai daug informacijos, apie galimybes stebėti rungtynes internetu galima rasti ir šiame forume. Tiesa, norint žiūrėti transliacijas internetu gali prireikti TVAnts, SopCast arba TVUPlayer programų, skirtų transliacijoms internetu.

Tiek galimybių sekti Pekino olimpiados krepšinio turnyro rungtynes šį kartą. Atsiradus kitoms (geresnėms) galimybėms stebėti krepšinį internetu pasistengsiu aprašyti ir jas.

Gero krepšinio! Net jeigu dėl jo ir teks keltis 4 valandą ryto… 

PAPILDYMAS:

http://www.channelsurfing.net/ taip pat suteikia galimybę stebėti olimpinį krepšinio turnyrą internetu.

Informacijos apie krepšinio transliacijas internete bei skaitytojų komentarus galima rasti ir Pocius.lt bloge.

Tarp interneto vartotojų vis dar labai populiarus vaizdo klipas, kuriame vienas geriausių visų laikų NBA snaiperių Reggie Milleris per 11 žaidimo sekundžių pelno 8 taškus. Beje, apie šį fenomenalų rungtynių epizodą kažkada buvo rašoma ir šiame tinklaraštyje.

O  ką 8 Millerio taškai per 11 eilinių NBA rungtynių sekundžių turi bendro su olimpinėmis žaidynėmis?

Pasirodo, jog panašiai įspūdingą pasirodymą puolime 1992 metų Barselonos olimpiadoje pademonstravo ir legendinis Kroatijos snaiperis Draženas Petrovičius. Jis rungtynėse prieš Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinę per 10 žaidimo sekundžių vien savo pastangomis surinko 6 taškus:

Įdomu, ar šiemet Pekine išvysim kažką panašaus?

Mažiau nei prieš savaitę buvo ieškoma informacijos, kurie krepšinio klubai siunčia daugiausia krepšininkų į Olimpines žaidynes. Šįkart nusprendžiau paklaidžioti po Olimpinių krepšinio rinktinių sudėtis bei išsiaiškinti, kurios ekipos išsiskiria ūgiu, o kurios be problemų turėtų tiesiog nustumti savo varžovus.

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami vidutiniai Olimpinės krepšinio rinktinės ūgio bei svorio statistiniai rodikliai: 

Tik pradėjęs ieškoti žaidėjų fizinių duomenų, maniau, jog viena aukščiausių žaidynių komandų bus Jungtinės Amerikos Valstijos, kuri vežasi begalę aukštų gynėjų, tačiau ši ekipa mane nustebino, patekdama į žemiausių rinktinių trejetuką. Taipogi nesitikėjau, jog smulkutė kinų tauta deleguos bene aukščiausią krepšinio rinktinę.

Kitas labai įdomus dalykas, pažvelgus į šią lentelę, yra tas, jog vienoje grupėje susitiks aukščiausia (2.04 m) bei sunkiausia (109.6 kg) Graikijos ekipa su žemiausia (1.95 m) ir lengviausia (92.6 kg) Angolos ekipa. Tik įsivaizduokite šį susitikimą, kur varžovas vidutiniškai 17 kilogramų sunkesnis bei dešimčia centimetrų aukštesnis… Manau, jog vien pagal šią statistiką, graikai turi gan lengvai rasti kelią arčiau varžovų krepšio.

Taigi, jei remtis vien šia statistika, galima teigti, jog daugiausia po krepšiu klius Angolai ir Iranui, kurių krepšininkai yra žymiai žemesni bei lengvesni už savo varžovus.

Taipogi nusprendžiau rasti aukščiausią/žemiausią bei sunkiausią/lengviausią krepšininką iš 144, kurie atstovaus savo šaliai per Olimpines žaidynes:

Žemiausias: Pascal Roller (Vokietija) - 1.80 m
Aukščiausias: Yao Ming (Kinija) - 2.29 m
Lengviausias: Chen Jianghua (Kinija) - 75 kg
Sunkiausias: Sofoklis Schortsanitis (Graikija) - 170 kg

Žinoma, kad vien fiziniais duomenimis aikštelėje nedominuosi, tačiau jie žymiai padeda žaidėjui užsiimant gerą poziciją aikštėje bei išnaudojant tai savo naudai prieš varžovą. Ar fiziniai komandų duomenys, kurie ryškiai pranoksta oponentus, padės iškovoti pergalę, pamatysime jau neužilgo - Pekino Olimpinėse žaidynėse.

Dar niekur neteko matyti, jog kažkas būtų suskaičiavęs, kiek bendrai per metus uždirba visi 12 vienos ar kitos šalies olimpinės vyrų krepšinio rinktinės nariai…

Žinoma, tokių skaičiavimų nebuvimas yra visiškai natūralus - didžiosios daugumos krepšininkų kontraktų sumos nėra skelbiamos viešai, o neoficialiais duomenimis remtis nėra tikslinga.

Visgi yra viena krepšinio lyga, kurioje kontraktų sumos skelbiamos viešai - visų NBA rungtyniaujančių krepšininkų metines ir bendras viso kontrakto pajamas galima nesunkiai rasti internete.

O vienintelė nacionalinė rinktinė, kurios visi nariai rungtyniauja NBA, atstovauja Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Todėl šiandien ir pabandysiu suskaičiuoti, kiek uždirbo visų 5iš NBA profesionalų sudarytų olimpinių rinktinių nariai.

Skaičiavimams naudosiu iki olimpinių metų JAV vyrų krepšinio rinktinės narių pajamas pagal kontraktą su NBA komanda, pavyzdžiui, 2000 metų olimpinės rinktinės narių bendros pajamos bus skaičiuojamos remiantis 1999/2000 m. sezono duomenimis neatsižvelgiant į sportininkų uždarbį, tais metais gautas iš reklamos.

Beje, norėdamas tiksliau įvertinti pinigines skirtingų JAV rinktinių vertes, pateiksiu dvigubą krepšininkų pajamų įvertinimą - nagrinėjamų metų kontrakto sumą bei konrakto sumą, perskaičiuotą atsižvelgiant į dabartinę JAV dolerio vertę.

Kaip jau minėjau, iš NBA krepšininkų sudarytos rinktinės JAV atstovavo/atstovauja 5 olimpinėse žaidynėse: 1992 m. Barselonoje, 1996 m. Atlantoje, 2000 m. Sidnėjuje, 2004 Atėnuose iš šiemet Pekine. Patogumo dėlei iš karto pateiksiu visų 5 skirtingų laikotarpių rinktinių sportininkų finansinius skaičiavimus.

1992 m. “Svajonių komanda”:

1996 m. rinktinė:

2000 m. rinktinė:

2004 m. rinktinė:

2008 m. rinktinė:

Skaičiavimai aiškiai parodo, kaip kito NBA rungtyniaujančių krepšininkų pajamos per pastaruosius 16 metų. Pavyzdžiui, 1992 m. Barselonos olimpiadoje rungtyniavusios JAV “Svajonių komandos” visų dvylikos krepšininkų per sezoną pagal kontraktą uždirbtų pinigų suma - 50,5 mln. JAV dolerių pagal dabartinį JAV dolerio kursą - nusileidžia trijų geriausiai apmokamų šių metų JAV vyrų krepšinio rinktinės krepšininkų - Kobe Bryanto, Jasono Kiddo ir Michaelo Reddo - bendroms pajamoms.

Beje, nuo 1992 iki 2000 metų bei 2008 metais pastebimas gana ryškus ir stabilus JAV rinktinę sudarančių krepšininkų atlyginimų augimas, ir tik 2004 m. Atėnų olimpiadoje dalyvavusi JAV nacionalinė komanda visiškai nepateisina bendros tendencijos. Įdomu, jog 1992, 1996 ir 2000 m. rinktinės iškovojo olimpinius aukso medalius, o iš bendro konteksto iškrentanti 2004 m. komanda tenkinosi tik bronzos medaliais.

Ar egzistuoja kažkoks ryšys tarp rinktinę sudarančių žaidėjų pajamų ir rezultatų? Greičiausiai, kad ne. Tiesiog 2004 m. JAV rinktinės žaidėjų pajamų analizė primena, jog tą komandą sudarė gana daug lygos naujokų (pavyzdžiui, LeBronas Jamesas ar Dwyane'as Wade'as) bei bent karjeros pradžioje neįvertintų krepšininkų (pavyzdžiui, Carlosas Boozeris).

Nesunku pastebėti, jog JAV šiemet atstovauja brangiausia visų laikų rinktinė, verta net 139 milijonų JAV dolerių arba beveik 3 kartus daugiau nei 1992 m. “Svajonių komanda”. Šie skaičiai akivaizdžiai parodo, kaip greitai auga profesionalių krepšininkų pajamos, bet ar žaidimas keičiasi taip pat drastiškai?

Prieš prisėsdamas prie kompiuterio ir atsidarydamas BLOGas.lt tinklapį ketinau šiandien apžvelgti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimą pasiruošimo Pekino olimpinėms žaidynėms metu, tačiau visai netikėtai susimąsčiau, kur vyks pats olimpinių žaidynių krepšinio turnyras.

Šį kartą smalsumas nugalėjo, todėl šiandien pateiksiu šiek tiek informacijos apie olimpinę krepšinio areną, o temą apie Lietuvos rinktinės žaidimą pasiliksiu vėlesniam laikui.

Taigi krepšinio arena, kurioje vyks visos olimpinio krepšinio turnyro kovos vadinama The Wukesong Arena, o atrodo ji taip:

Arena gali sutalpinti 18,7 tūkstančio žiūrovų, o jos statyba užtruko 34 mėnesius. Tai pirmoji krepšinio arena, atitinkanti NBA arenai keliamus reikalavimus, Azijoje, todėl pasibaigus olimpiadai ji neabejotinai bus naudojama ir parodomosioms NBA rungtynėms Kinijoje.

Areną projektavo amerikietis architektas Davidas Manica, kuris yra prisidėjęs ir prie Hiustono Toyota Center arenos projektavimo, todėl natūralu, jog olimpinė arena yra persismelkusi NBA dvasia. Įdomus sutapimas, jog būtent Toyota Center yra namų arena ROCKETS komandai, kurios gretose žaidžia geriausias Kinijos krepšininkas Yao Mingas.

Arenos valdytoju pasirinkta AEG grupė, kuri taip administruoja O2 areną Londone, Staples Center Los Andžele bei Target Center Mineapolyje. 

Olimpinė krepšinio arena pasižymi ekonomiškumu ir ekologiškumu: joje naudojama saulės energija bei įmantri lietaus vandens surinkimo sistema.

Nors ir susidaro įspūdis, jog arena yra perpildyta naujomis technologijomis ir kartu NBA dvasia, tikiuosi, jog ji bus svetinga net tik daugybę NBA žaidėjų turinčioms ekipoms, bet ir Lietuvos nacionalinei vyrų krepšinio rinktinei.